Portalo rėmėjai:

  • Gargždų miestas
  • Gargždų miestas
  • Gargždų miestas
  • Gargždų miestas
  • Gargždų miestas
  • Gargždų miestas
Parkas

GARGŽDŲ MIESTO PARKO KONTEKSTAS

PARKO_TAKASAngliško (landšaftinio) stiliaus parkas įveistas rytinėje miesto dalyje XIX a. I  pusėje dvarininkų baronų Rönne. Pietrytinę parko dalį juosia Minijos upė. Seniausi parko medžiai skaičiuoja jau daugiau nei 200 metų. Parko senojoje dalyje auga paprastieji skroblai ir baltosios tuopos, mažalapės ir didžialapės liepos, paprastasis kaštonas, klevas ir kitų rūšių medžiai. Naujai suformuota parko dalis leidžiasi į vaizdingą Minijos slėnį, kuriamą vasaros metu vyksta gausybė kultūrinių renginių. Parkas yra viena populiariausių gargždiškių poilsio vietų mieste.

Žinių apie dvaro laikų parko struktūrą nėra daug. Tačiau žinoma, kad parkas buvo sudėtine dvaro sodybos dalis (neprieinama paprastiems miestiečiams). Dalyje parko buvo įrengtas vaismedžių sodas, pastatyti šiltnamiai ir oranžerijos. Pagrindinis patekimas įdvaro sodybą buvo dabartinis Sodo g. pradžioje, kurios dešinėje stovėjo dvaro rūmai, o už jų plytėjo gazonas su ovalo formos taku, skirtu apsisukti karietoms. Nuo jo atsivėrė kerintys apylinkių vaizdai, buvo matyti Kalniškės piliakalnis bei senasis tiltas per Miniją. Po dvaro žlugimo, tarpukariu, jo žemės buvo išparduotos, o ūkinės ir reprezentacinės dvaro sodybos erdvės užstatytos individualiais namais. Tačiau parkas tapo atviras visuomenei – jame nuolat vykdavo kultūriniai renginiai.

Šiandieninė miesto parko išvaizda (takų sistema, apželdinimas ir kt.) yra tiesioginis XX a. viduryje vykdyto jo rekonstrukcijos ir išplėtimo projekto palikimas. Taip sovietmečiu parke ar jo prieigose iškilo miesto centrinis stadionas, dab. “Kranto” vidurinė mokykla, II pasaulinio karo karių kapinės-memorialas, šokių aikštelė ir kiti statiniai bei įrengimai, kurių dalis ( kultūros namai, supynės, estrada, pavėsinės ir pan.) iki šių dienų neišliko. Kartu primirštos ir parko aktyvaus naudojimo galimybės. Taip po mažu parkas tapo “mieguistas”. Senoji parko dalis pasipildė gausybe memorialinių ženklų, pastatytų atgavus nepriklausomybę, o aktyvus parko naudojimas užleido vietą pasyviai rekreacijai.

Šiandieninė parko fizinė būklė taip pat nedžiugina. Tačiau, autorių nuomone, nereiktų siekti vien sutvarkyti esamą parko infrastruktūrą, bet žvelgti šiek tiek “giliau” į pačią parko kaip kultūrinės erdvės esmę, bei identifikuoti parko teritorijos svarbą bendramiestinėje struktūroje.

Šiuo metu Gargždų bendruomenė valdybos išplėstiniame posėdyje išrinko septynių narių iniciatyvinė grupę, kuri rūpinsis Gargždų miesto parko atgaivinimo projektu. Projekto eigą skaitykite bendruomenės-projektai.

Parengta pagal VGTU Urbanistikos katedros Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos informaciją